Psichologinį smurtą kiekvienas supranta ir traktuoja skirtingai. Kas vienam atrodys kaip paprastas „juokelis”, kitam gali padaryti nemažai žalos. Kodėl žmonės kartais nejaučia ribų ar atvirkščiai, kodėl žmonės nesustabdo smurtaujančių?
Dažniausia psichologinio smurto vieta yra namai. Namai – kur turėtume jaustis saugūs ir laimingi…
Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Tačiau, kai jie tampa reguliarūs ir sąmoningai nukreipiami į žmogui jautrius klausimus, šiuos išpuolius tikslinga vertinti kaip psichologinį arba žodinį smurtą.
Kaip atskirti psichologinį smurtą?
Psichologinis piktnaudžiavimas tampa smurtu, kai žodžiais yra specialiai ir nuolatos siekiama įskaudinti ir sumenkinti kitą asmenį. Psichologinis smurtas yra siejamas su grasinimais, gėdinimu, nuolatiniu žeminimu, agresyvumu bei žodiniu užgauliavimu.
Pagrindiniai psichologinio smurto požymiai:
- nuolatinis pravardžiavimas, keikimas ar šaukimas.
- neleidimas bendrauti su kitais asmenimsis (pvz. šeima, draugais).
- nuolatiniai grasinimai (tiek tau, tiek kitiems svarbiems asmenims).
- vertimas daryti tai ko nenori.
- kritikavimas ir bandymas pažeminti kitų žmonių akivaizdoje.
- šaipymasis iš pomėgių, veiklos ar išvaizdos.
- grasinimas išvaryti iš namų.
- visiškas ignoravimas bei bendrų sprendimų priėmimo nebuvimas.
- vertimas atsakingu už visus kitus, kitų problemas bei laimę.
- kiti tyčia sakomi žodžiai bei veiksmai, siekiant įskaudinti bei įžeisti.
Būtent tokį smurtą patiriantis asmuo laikui bėgant gali pradėti tikėti viskuo kas sakoma. Taip pradedama nepasitikėti savimi, galvoti, kad esi niekam nenaudingas ir tik psichologinį smurtą vykdantis asmuo gali tau padėti. Tokios mintys dažnu atveju neatspindi tiesos bei realios situacijos. Jeigu pradedate galvoti apie tai, visų pirma pasikalbėkite su jums artimu žmogumi (pvz. artimaisiais, draugais/draugėmis).
Žmogus, patyręs psichologinį smurtą, bus linkęs išvengti bet ko, kas kelia konfliktą ar smurtaujančio pykčio proveržį. Žinoma, kartais yra ganėtinai sunku atskirti psichologinį smurtą, tačiau jeigu žodžiai yra išsakomi su intencija įskaudinti ir suniekinti kitą. Taip, tai psichologinis smurtas.
Jeigu nesustabdysime psichologinio smurto…
Jeigu nesiimsime jokių veiksmų sustabdyti psichologiškai smurtaujančio, tikimybė, kad pastarasis smurtas virs fiziniu smurtu auga. Per 2021 metus remiantis Statistikos departamento duomenimis, policijos pareigūnai sulaukė 58553 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. 78,9 proc. suaugusių nukentėjusiųjų sudarė moterys, 12.5 proc. – vaikai iki 18 metų. Remiantis šia statistika, Lietuvoje vis dar vyro tendencija smurtauti prieš moteris bei moteris, kitaip sakant – silpnesnius ir labiau pažeidžiamus.
Kiek šių atvejų buvo galima išvengti, sustabdžius smurtautoją dar psichologinio smurto stadijoje, galime tik spėti. Klausimas yra:
Kaip mes galime pakeisti statistiką?
- Pasikalbėti su smurtaujančiu.
- Kreiptis pagalbos į artimuosius ar draugus.
- Kreiptis pagalbos į specialias tarnybas.
Pripažinti sau, jog mylimas žmogus nuolatos skaudina, gali būti be galo sudėtinga. Todėl suprantama, jog tokiais atvejais tikimasi, kad smurtautojas pasikeis ir nustos taip elgtis. Bet be jokių pokyčių ar pagalbos, smurtas staiga nenustos. Pokyčiai ir išsilaisvinimas nuo psichologinio smurto didžiąja dalimi priklauso ir nuo jūsų. Tad netylėkite, apsaugokite save.
Mylėkite save.
