Probiotikai, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos 2001 metų apibrėžimą, – tai gyvi mikroorganizmai ar jų komponentai, kurie vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi žmogaus sveikatai.
Pirmi probiotikai su lakto bacillus ir bifido bakterijomis pasirodė praėjusio šimtmečio trečiajame dešimtmetyje.
(Knašienė, Rimaitis, 2009)
Tai mikrobinis maisto papildas, kurio pagrindinė paskirtis yra atkurti natūraliosios žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir pagerinti žmogaus sveikatos būklę (Knašienė, Rimaitis, 2009).
Mikrobinis maisto papildas
Tai mikrobinis maisto papildas, kurio pagrindinė paskirtis yra atkurti natūraliosios žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir pagerinti žmogaus sveikatos būklę (Knašienė, Rimaitis, 2009).
Probiotikų preparatai gaminami iš mikroorganizmų – žmogaus mikrobiotos rūšių arba jų genetiškai modifikuotų variantų. Dažniausiai tai laktobakterijos ir bifidobakterijos. Šios bakterijos yra nepatogeniškos ir netoksiškos, tai pagrindiniai žarnyno ir makšties simbiontai.
Jų, kaip maisto papildų, dedama į varškę, jogurtus, kefyrą arba jie vartojami liofilizuotų miltelių (kapsulių, mikrokapsulių), tablečių ir skystųjų suspensijų forma (Aukštakalnienė, Radžiūnas, 2006).
Without website navigation, your visitors can’t figure out how to find your blog, your email signup page, your product listings, pricing, contact information, or help docs.
Quick and easy access to the content they’re after is more important for your website users than a… visually-stunning design.
Probiotikai gerina maisto virškinimą bei jo pasisavinimą į organizmą, skaido laktozę, mažina pilvo pūtimą.
Manoma, kad probiotikai atlieka daug žmogaus organizmui naudingų funkcijų.
Jie vartojami įvairių ligų profilaktikai bei gydymui.
Jie saugo nuo bakterijų bei virusų sukeliamo viduriavimo, nes yra infekcijų sukėlėjų antagonistai (http://www.bifoval.lt/press.php 2012 m. lapkričio 3 d.).
Be to, probiotikai stiprina imuninę sistemą, aktyvindami antikūnų gamybą ir imuninį atsaką ląstelių lygmeniu, slopina alergines organizmo reakcijas į maistą, mažindami žarnų pralaidumą alergenams, bei juos skaidydami.
Yra duomenų, kad jie skaido kancerogenines medžiagas, saugodami organizmą nuo vėžio (Knašienė, Rimaitis, 2009).
Probiotikai rekomenduojami:
Esant viduriavimui, sukeltam antibiotikų;
Esant infekcinės kilmės viduriavimui;
Pasireiškus Clostridium difficile sukeltam viduriavimui;
Esant Helicobacterpylori sukeltai infekcijai;
Esant žarnyno uždegimo ligoms;
Sergant dirgliosios žarnos sindromu;
Pasireiškus spindulinės terapijos sukeltam viduriavimui;
Esant alergijai maistui, atopiniam dermatitui;
Esant laktozės netoleravimui;
Esant keliautojų viduriavimui (Fedorak, Madsen, 2004).
Slopina Helicobacter pylori infekciją.
Gydančiais laikoma tik keletas laktobacilų, laktokokų ir bifidobakterijų padermių, be to, per mažai žinoma apie žarnyno mikrobiotos mechanizmus. Pieno rūgšties bakterijos sudaro būtiną sveikos virškinimo trakto mikroekologijos dalį ir yra glaudžiai susijusios su šeimininko metabolizmu. Šios bakterijos fermentuoja įvairius substratus, tokius kaip laktozę, įvairius aminus į trumpos grandinės sočiąsias riebalų ir kitas organines rūgštis bei dujas. Taip pat sintetina vitaminus, fermentus, antioksidantus, bakteriocinus. Dėl šių savybių pieno rūgšties bakterijos sudaro svarbų mechanizmą, kuris metabolizuoja bei detoksikuoja į organizmą patekusias svetimas medžiagas (Pavilonis ir kt., 2005).
Yra publikacijų apie probiotikų veiksmingumą Helicobacter pylori sukeltų infekcijų gydymui ir prevencijai. Helicobacter pylori bakterija sukelia B tipo gastritą ir peptines opas ir yra rizikos veiksnys skrandžio vėžiui atsirasti. Tyrimuose in vitro ir su gyvūnais nustatyta, kad pieno rūgšties bakterijos slopina Helicobacter pylori augimą ir jos ureazinį aktyvumą, kurio jai reikia išgyventi rūgščioje skrandžio terpėje. Taip pat yra tyrimų, kuriais nustatyta, kad probiotikai žmogaus organizme ne tik slopina Helicobacter pylori infekciją, bet ir mažina recidyvų riziką (Pavilonis ir kt., 2005).
Atlikta nemažai tyrimų probiotikų efektyvumo, gydant įvairias žarnyno infekcijas, tokias kaip diarėja, tema. Duomenys rodo, kad probiotikai geba slopinti žarnyno infekcijų sukėlėjų dauginimasi bei jų adheziją.
Probiotikų poveikis organizmui
Yra keletas mechanizmų, kurie neleidžia žalingoms bakterijoms prisitvirtinti prie žarnyno epitelio. Tai antimikrobinių agentų – bakteriocinų ir organinių rūgščių gamyba ir sekrecija, konkurencija dėl adhezijos vietų, sterilios kliūtys ir barjerai, konkuruojant su patogenais ir juos eliminuojant.
Pieno rūgšties bakterijų apsauginę funkciją lemia jų kolonizavimosi galimybės ir šiuo atveju labai svarbus adhezijos mechanizmas, kuris dalyvauja sienelės mikrofloros formavime ir palaikyme. Ši pieno rūgšties bakterijų funkcija ir nulemia jų gebėjimą įeiti į sienelės mikroflorą ir tapti ekologinio barjero dalimi, apsaugančio makroorganizmo ląsteles nuo patogeninių mikrobų prisitvirtinimo prie gleivinės.
Stipriausiomis adhezinėmis savybėmis pasižymi šios rūšys: L. salivarius, L. casei ir L. plantarum. L. acidophilus, L. fermentum ir L. brevis paprastai pasižymi silpnomis adhezinėmis savybėmis arba visai praradę šią savybę. Be to, padermės, pasižyminčios geromis adhezinėmis savybėmis, pasižymi žymiai didesniu antagonistiniu aktyvumu. Antagonistinis pienarūgščių lazdelių aktyvumas nuo seno domina mokslininkus, nes laktobacilose antagonistinis aktyvumas gerai pasireiškia in vitro (Bengmark, 1998).
Daugelis mokslininkų mano, kad laktobacilų inhibitorinės savybės pirmiausia yra susijusios su jų produkuojama pieno rūgštimi ir tik po to su antibiotinėmis medžiagomis. Nustatyti laktobacilų bakteriocinai – lektocinai, kurie yra susiję su jų kolonizavimosi galimybėmis.
Taigi, teigiamas probiotikų poveikis į organizmą pasireiškia dviem būdais: vietiškai, normalizuojant virškinimo trakto mikroflorą, ir taip pat – sistemiškai, gerinant viso organizmo sveikatą (Ortwin, 2005).
Įvardijamos šios teigiamos probiotikų poveikio savybės organizmui:
- dėl probiotikų susidaro baktericidas ir vandenilio peroksidas;
- probiotikai produkuoja antibiotikus, tokius kaip laktalinas, acidofilinas, nizinas;
- probiotiniai organizmai išstumia patogeninius mikroorganizmus, varžydamiesi dėl vietos ir maisto medžiagų, taip pat stiprina imuninę sistemą ;
- organizmo apsauganuo žarnyno infekcijų (Rolfe, 2000);
- mažina diarėją, sukeltą antibiotikų;
- padeda, esant vidurių užkietėjimui;
- kai kurie probiotiniai mikroorganizmai geba inaktyvuoti kancerogeninę betagliukoronidazę ir nitroreduktazę (Guarner et al., 2003);
- pieno, acto, propiono, riebalų rūgščių gamyba, kuri sąlygoja pH sumažėjimą žarnų turinyje;
- toksiškų aminų bei amoniako susidarymo stabdymas;
- virškinimo, vitaminų ir mineralų absorbcijos gerinimas;
- daro teigiamą įtaką organizmo mikroflorai;
- laktozės virškinimo ir žarnų peristaltikos gerinimas;
- kepenų ir inkstų katabolitinių produktų detoksikacija;
- pasižymi anticholesteroliniu, antikancerogeniniu, antimutageniniu, antialerginiu poveikiu;
- dar nenustatytų augimą skatinančių faktorių gamyba (Ortwin, 2005).
