Medus – natūralus saldiklis, kurį pagamina bitės iš augalų žieduose esančio nektaro. Turbūt kiekvienam iš mūsų teko girdėti apie medaus naudą žmogaus organizmui.
Medus
Medus – saldus, tąsus skystis, kurį iš nektaro pagamina bitės. Pagrindinės medaus sudedamosios dalys yra vanduo, angliavandeniai, kurių didžiąją dalį sudaro fruktozė ir gliukozė, mineralinės medžiagos (kalcis, geležis, natris, magnis, kalis ir kt.), vitaminai (vitaminas C, B grupės vitaminai ir kt.) bei fermentai (gliukozės oksidazė ir kt.).
Šviežias medus yra tirštas, tąsus, skaidrus, tačiau, bėgant laikui, sustandėja dėl natūralaus kristalizacijos proceso, kurį nulemia daug įvairių veiksnių, pavyzdžiui, medaus rūšis, jo laikymo sąlygos, oro sąlygos, kuomet buvo renkamas nektaras ir kt.
Didelis fruktozės ir gliukozės santykis bei mažas gliukozės ir vandens santykis sąlygoja lėtesnį kristalizacijos procesą. Pagrinde kristalizuojasi gliukozė ir sacharozė, o fruktozė išlieka skysta, todėl kuo daugiau meduje randama fruktozės, tuo ilgiau medus išlieka skystas ir tąsus. Kuomet didėja gliukozės koncentracija meduje, gliukozė tampa nebetirpi vandenyje ir tai pagreitina kristalizacijos procesą.
Išskiriama nemažai skirtingų medaus rūšių, priklausomai nuo to, iš kokių augalų bitės surenka nektarą. Vienos iš populiariausių rūšių Lietuvoje yra liepų, grikių, miško bei pavasarinis (rapsų, sodų) medus.
Medaus rūšys Lietuvoje
Ne visas medus – vienodas. Medus skiriasi savo spalva, skoniu, kvapu, sudėtimi ir, žinoma, vertingosiomis savybėmis. Visą tai lemia augalai, iš kurių bitės surenka nektarą. Pasaulyje žinoma apie 300 medaus rūšių, vertinamų dėl skirtingų savo savybių. Lietuvoje vienu vertingiausių laikomi grikių ir liepų medūs.
Grikių medus yra sodrios rudos spalvos, stiproko poskonio medus turintis daug antioksidantų ir geležies. Kadangi iš medaus žmogaus organizmas geba pasisavinti beveik visas vertingąsias medžiagas, šis medus itin rekomenduojamas sergant mažakraujyste, stiprinant nervų sistemą.
Liepų medus – priešingai – yra gana švelnaus skonio, šviesus, dažnai kreminės konsistencijos. Tai – bene populiariausias medus Lietuvoje, kurio savybės taip pat žinomos geriausiai: jis ramina, padeda sergant peršalimo, kvėpavimo organų sistemos ligomis, taip pat skatina prakaitavimą, todėl jo padauginti nereikėtų.
Prie vertingiausių priskiriamas ir pavasarinis medus. Bitės jį gamina iš sodų ir pievų žiedų nektaro. Jis tampa ypač vertingu, jei pavasariniame meduje vyrauja kiaulpienių nektaras. Tuomet šis medus tampa galingu ginklu kovojant su peršalimo ligomis, nes turi daug antibakterinių savybių. Pavasarinis medus laikomas vienu mažiausiai alergizuojančių, todėl rekomenduojama būtent jį duoti vaikams.
Lipčiaus medus, surinktas iš amarų išskyrų, skiriasi nuo žiedų medaus. Jame daugiau dekstrinų, mineralinių medžiagų, sacharozės, mažiau invertuoto cukraus, negu nektaro meduje. Ypač daug lipčiuje yra šarminių metalų – kalio ir natrio druskų. Kadangi lipčiaus meduje mažiau vandens ir daugiau baltymų, dekstrinų, jis 2-3 kartus tirštesnis už žiedų medų. Bičiųžiemos maistui lipčiaus medus netinka, o žmogui jis labai naudingas.
Medus – vienas seniausių maisto ir sveikatai naudingų produktų. Graikai tikėjo, kad medus gali pailginti žmogaus gyvenimą, teikti žvalumo ir sveikatos.
Medaus nauda sveikatai
- Antioksidacinis poveikis. Neperdirbtas medus pasižymi antioksidaciniu poveikiu dėl meduje randamų natūralių antioksidantų (pavyzdžiui, vitamino C), kovojančių su laisvaisiais radikalais, kurie pažeidžia organizmo ląsteles ir prisideda prie senėjimo, vėžio bei lėtinių ligų vystymosi ir progresavimo.
- Antibakterinis ir priešgrybelinis poveikis. Medus taip pat pasižymi antibakteriniu ir priešgrybeliniu poveikiu dėl jame vykstančios fermentinės gliukozės oksidacijos reakcijos, kurios metu išsiskiria vandenilio peroksidas, veikiantis dezinfekuojančiai. Priešuždegimiškai medus veikia mažindamas edemą (tarpląstelinio skysčio susikaupimą audiniuose) bei kraujo plazmos uždegimą skatinančių citokinų (baltyminių medžiagų, koordinuojančių imunines reakcijas), tokių kaip IL-6, TNF-α ir kitų, gamybą
- Padeda virškinimo sistemos funkcijoms. Medus sutrumpina viduriavimo trukmę, sergant bakterinės kilmės gastroenteritu (skrandžio ir plonojo žarnyno gleivinės uždegimu). Naujesni tyrimai kaip tik parodė, kad medus pasižymi švelniu vidurius laisvinančiu bei vidurių pūtimą mažinančiu poveikiais.
- Peršalimui gydyti. Medus iš tikrųjų palengvina peršalimo, gerklės skausmo ir kosulio simptomatiką.
- Gerina kalcio įsisavinimą.
- Puikus vitaminų ir mineralų šaltinis.
Medaus vartojimas
Sveikiems žmonėms rekomenduojama suvartoti ne daugiau 10–12 g (~1 arbatinis šaukštelis) medaus per dieną, tačiau reikėtų nepamiršti kiekvienam individualiai atsižvelgti į kasdienį papildomą cukraus kiekį. Nors cukriniu diabetu sergantiems asmenims reikia itin atsakingai vartoti medų dėl jame esančių kalorijų ir galėjimo greitai padidinti gliukozės kiekį kraujyje.
