Vis dažniau išgirstame tokius žodžius kaip mikrobioma, gerosios bakterijos, blogosios bakterijos… Tačiau ar žinote, ką tai reiškia?
Pradėkime nuo terminologijos. Pirmasis terminas yra mikroflora. Ši sąvoka aktyviai vartota XX a., tačiau šiandien ji pasenusi. Pats žodis flora reiškia augalų pasaulį. Nuo 2001 m. buvo pakeistas nauju: dabar visi mikroorganizmai, įskaitant bakterijas, grybus ir virusus, gyvenančius žmoguje ir šalia jo, povadinti mikrobioma. Tai ištisa mikroorganizmų visuma.
Dar vienas terminas yra – mikrobiota. Tai jau ne visa visuma, o dalis jos – mikrobų bendruomenė, ne tik gyvenanti tam tikroje vietoje, bet ir turinti tuos pačius poreikius. Yra tokios mikrobiotos kaip: žarnyno, odos, placentos, motinos pieno, endokrininės sistemos.
Visata mūsų organizme
Kiekvieno žmogaus mikrobioma yra visiškai unikali visata, kurioje ląstelių yra dešimtis kartų daugiau, o genų šimtus kartų daugiau nei mūsų pačių organizme.
Manoma, kad kiekvieno mūsų organizme yra apie 30-40 trln. mikroorganizmų. Daugiau nei pusę mūsų sudaro mikrobai – žinoma, ne pagal svorį, bet pagal ląstelių skaičių.
Mokslininkai įsitikinę, kad būtent tiek mūsų pačių, tiek mūsų mikrobų (ir gerųjų, ir blogųjų) DNR derinys daro mus žmonėmis.
Natalija Zubareva
Gerosios bakterijos
Gerosios bakterijos yra kaip chemikai. Paprastus junginius, tokius kaip anglis ar siera, jie gali paversti stulbinama skirtingų chemikalų įvairove. Šiuos sugebėjimus mikrobai naudoja, kad išgautų maisto neįtikėtiniausiose vietose, sunaikintų varžovus ir manipuliuotų mumis. Žarnyne gyvenantys mikrobai yra viena išradingiausių. Tad aptarkime pagrindinius ir svarbiausius mūsų organizmo „draugus”:
Lactobacilos: Šios bakterijos padengia žarnyną ir saugo jį (pvz. Candida albicans grybelis). Daugeliui moterų yra tekę susidurti su šio grybelio padariniais, sukeliančiu makšties kandidozę (pienligę). Laktobacilos sunaikina tokius patogenus kaip Candida, apipurkšdamos juos vandenilio peroksidu. Jeigu ilgesnį laiką naudojote antibiotikus, grybelis Candida gali atsirasti ir užvaldyti žarnyną. Kai kurios lactobacilų rūšys yra svarbios psichinei sveikatai, bent jau tie kas naudoja probiotikus (fermentuotus gėrimus), tvirtina, kad jie sumažina nerimą ir pagerina nuotaiką.
Bifidobakterijos: Jos atsakingos už nesuvirškinamų skaidulų suskaidymą bei žarnyno saugojimą nuo blogųjų bakterijų. Bifidobakterijų gauname gyvenimo pradžioje su motinos pienu, taip pat valgydami jų daug turintį sūrį ir jogurtą ar fermentuotus gėrimus. Kaip ir lactobacilos, jos yra populiarus probiotikas.
Streptococcus thermophilus: Ši bakterijų rūšis yra dažnai naudojama pieno produktų gamyboje, ir ji gali turėti teigiamą poveikį virškinimui ir imunitetui.
Akkermansia. Tai neįprasta rūšis, nes skirtingai nei daugelis žarnyno mikrobų, šie dauginasi ne maisto likučiuose, o gleivėse – tirštame, lipniame skystyje, kurį išskiria žarnyno sienelės, saugodamasi nuo bakterijų įsiveržimo. Willemo de Voso atliktame tyrime paaiškėjo, kad pasterizuotos bakterijos iš dalies tapdavo dar aktyvesnės: jos ne tik sumažindavo nutukimą ir susilpnindavo cukrinio diabeto simptomus, bet pirmiausia padėdavo išvengti šių ligų. Kaip padidinti šių bakterijų kiekį? Valgydami polifenolių turinčius maisto produktus ir pasninkaudami. Sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį šios bakterijos intensyviau dauginsis.
Saccharomyces boulardii: Šis grybas yra plačiai naudojamas probiotikų formulėse. Jis gali pagerinti virškinimą, sumažinti vidurių užkietėjimą ir pagerinti plonosios žarnos sveikatą.
Lactococcus lactis: Ši bakterijų rūšis yra dažnai naudojama pieno produktų gamyboje, ir ji gali turėti teigiamą poveikį virškinimui ir imunitetui.
Bacteroides fragilis: Ši bakterijų rūšis yra dažnai randama žmogaus žarnyno mikrofloroje, ir ji gali palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir imunitetą. Šiek tiek daugiau nei pusė (55 proc.) žarnyne gyvenančių bakterijų yra Bacteroidetes. Šių bakterijų persvara kūne siejama su lieknu kūnu ir mažesne žarnyno uždegimo rizika. Ši bakterijų grupė taip pat gerai žinoma, kaip imuninės sistemos mokytoja. Moko sistemą kaip elgtis (padeda kontroliuoti imuninio atsako intensyvumą) it skaito į storąjį žarnyną patekusias nesuvirškintas skaidulas, gautas iš daržovių.
Lactobacillus gasseri: yra bakterijų rūšis, priklausanti Lactobacillus šeimai. Jos natūraliai randama žmogaus organizme, ypač virškinimo ir šlapimo takuose, taip pat makštyje. Ji taip pat randama fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras ir kopūstų sriuba. Lactobacillus gasseri gali teikti naudos sveikatai, pavyzdžiui, pagerinti virškinimo sistemos veiklą ir sumažinti infekcijų riziką.
Blogosios bakterijos
Žarnyne yra ne tik sveikatą palaikančių mikrobų, bet ir daugybė pasaloje tūnančių bakterijų – mikrobų, kurie pasitaikius menkiausiai progai, gali sukelti rimtų žarnyno problemų.
Escherichia coli (E. coli): Ši bakterijų rūšis randama gyvūnų ir žmogaus žarnynuose. Kai kurios atmainos gali sukelti viduriavimą su krauju ir paskatinti mažakraujystės ir net inkstų nepakankamumų išsivystymą. Jos taip pat yra dažna šlapimtakių infekcijos priežastis. Žarnyno infekcija galite susirgti, valgydami bakterijomis užkrėstą ir nevisiškai iškeptą mėsą, taip pat gerdami termiškai neapdorotą pieną.
Salmonelės: Ši bakterijų grupė gali sukelti maisto užterštumą, tyfusą ir kitas ligas. Salmonelės infekcijos dažnai sukelia užterštas maistas ar vanduo. Apsinuodijimas pasireiškia viduriavimu, pilvo spazmais ir vėmimu. Paprastai simptomai pajuntami per 12-72 valandas nuo bakterijų patekimo į organizmą ir trunka iki savaitės. Jeigu sergate sunkiai, tikėtina kad reikės gultis į ligoninę, kitaip galite mirti nuo dehidratacijos. Vidurių šiltinę sukelianti Salmonella typhi yra pati baisiausia – ji dažniausiai tampa mirties priežastimi.
Staphylococcus aureus: Ši bakterijų rūšis gali sukelti įvairias infekcijas, įskaitant odos infekcijas, pneumoniją ir toksinės šokos sindromą.
Clostridium difficile (C. difficile): Tai viena iš bakterijų, kurios gali ilgą laiką gyventi jūsų žarnyne, patikimai prižiūrimos gerųjų bakterijų ir nieko blogo nedarydamos. Bet jeigu susirgsite nesunkia infekcine liga ir gydytojas paskirs plataus poveikio antibiotikus, šios bakterijos išgyvens antibiotikų poveikį ir įsitvirtins jūsų žarnyne. Ši bakterija gali sukelti sunkų viduriavimą ir kitus virškinimo sutrikimus, dažnai kaip antibiotikų vartojimo pasekmė. Kas blogiausia, kad simptomai gali trukti daugelį metų.
Streptococcus pyogenes: Ši bakterijų grupė gali sukelti gerklės skausmą, impetigą ir kitas infekcijas. Mycobacterium tuberculosis: Ši bakterijų rūšis gali sukelti tuberkuliozę, kuri yra rimta infekcinė liga, plintanti per kvėpavimo takus.
Kampilobakterijos: Turtingose šalyse jos yra viena dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių. Infekcija pasireiškia tokiais simptomais: pilvo skausmai, stiprus viduriavimas ir vėmimas. Bakterijos į žmogaus organizmą paprastai patenka liečiant žalią ar valgant ne visai išvirtą vištieną. Užsikręsti užtenka vieno lašo žalios vištienos sulčių, o daugelis prekybos centruose parduodamų viščiukų yra užteršti būtent šiomis bakterijomis.
Listeria: Ši bakterijų rūšis gali sukelti infekcijas, tokias kaip listeriozė, kuri ypač pavojinga nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su sutrikusiu imunitetu.
Vibrio: Ši bakterijų grupė gali sukelti vandeninių infekcijų, tokių kaip cholera, ir kitas ligas. Vibrio infekcijos dažnai sukelia užterštas vanduo arba užsigeriant žuvimi.
Helicobacter pylori: Ši bakterijų rūšis gali sukelti skrandžio opas ir kitus virškinimo sutrikimus.
Žarnyno įvairovė
Svarbu ne tik tai, kokios rūšies bakterijos gyvena jūsų žarnyne, bet ir jų įvairovė. Kuo daugiau kultūrų sudarys jūsų biomą, tuo geriau. Nedidelės rūšies praradimas nesukels rimtų bėdų, tačiau jeigu žarnyne ims dominuoti kelios blogosios bakterijos, pasekmės gali būti pražūtingos. Kai mikrobiome tvyro įvairovė – žarnynas žymiai greičiau atsigauna po viduriavimo priepuolio.
